APIE TOBULUMĄ…

Paskutinių pamąstymų paskatinta,-  kažko naujo, bet ir nenaujo , tik labiau suprasto apie save, kartu ir kitus. Man labai puikiai tai susidėliojo su šiuo pasakojimu… DALINUOSI:)

 

SUSKILUSI VANDENS SAUGYKLA

Dvi vandens saugyklos stovėjo dešimties metrų atstumu. Mėgo apžiūrinėti viena kitą ir kartais šnekteldavo.

Jos buvo labai skirtingos.

Pirmoji buvo tiesiog tobula: lygūs, tvirti akmenys tvarkingai glaudėsi vienas prie kito. Nepriekaištingai laikė vandenį. Nė vienas brangaus vandens lašelis neištekėdavo pro kokį šoną.

Antroji saugykla buvo suskilusi, išraižyta įtrūkimų, pro kuriuos skverbdavosi vandens čiurkšlelės.

Pirmoji, išdidi ir pasipūtusi dėl savo tobulumo, viską smulkmeniškai apskaičiuodavo. Tik vienas kitas vabzdys ar paukštelis kartais išdrįsdavo iš jos atsigerti.
Antroji buvo visa apžėlusi žydinčiais krūmokšniais, vijokliais ir gervuogėmis. Augalai gėrė vandenį, čiurlenantį pro saugyklos plyšius. Vabzdžiai nuolat dūzgė aplink, o paukščiai suko lizdus ant jos įtrūkusių sienų.

Ji nebuvo tobula, tačiau jautėsi labai labai laiminga.

Reikia tikėti tobulumi, bet taip pat turėti drąsos priimti netobulumą. Gyvename pasaulyje, kur tobulumas dažnai painiojamas su buvimu “viršesniais“, “pirmais“, su buvimu “dėmesio centre“, buvimu “kažkuo“. Vienintelis tikrasis tobulumas – tai meilė. Tik tokioje šviesoje galime teisingai suprasti Jėzaus žodžius:“ Būkite tokie tobuli, kaip jūsų dangiškasis Tėvas yra tobulas“  (Mt 5,48). Prieš tardamas šiuos žodžius Jėzus moko, kad palaiminti yra turintys vargdienio dvasią, liūdintys, alkstantys ir trokštantys teisybės, gailestingi, tyraširdžiai, taikdariai ir persekiojami dėl teisybės.

Tie, kurie gyvena atvira širdimi, gal ir ne visada pasiekia svaiginančią karjerą, tačiau juos myli daugelis žmonių.

Brunno Ferrero “40 pasakojimų iš Dykumos. Trumpi pasakojimai sielai “

Prenumeruok

Patiko šis įrašas? Užsakyk tinklaraščio prenumeratą ir naujausius įrašus gauk pirmas!

Komentarai