APIE PADEDU SAU

6825357363_7f83093502_b

Padedu Sau idėja gimė iš didelio noro padaryti savo gyvenimą labiau džiuginantį, prasmingą, labiau suprasti save, aplinkinius, pasaulį. Pajutau, kad veikiama įvairių įsitikinimų, nuomonių, netikrų vertybių vis labiau ėmiau prarasti ryšį su savimi, kol galiausiai nusivyliau savimi ir gyvenimu.

Ieškodama atsakymų leidausi į ilgą, nelengvą savęs pažinimo, atradimų kelionę, kuri vis dar tęsiasi.

Šiandien drąsiai galiu pasakyti, kad kiekvienas iš JŪSŲ, nepaisant metų, lyties, galimybių, visada galime atrasti vidinių jėgų keisti savo gyvenimus, jei tikrai to panorėsime ir  pasiryšime.

O ryžto mums labiausiai ir pritrūksta. Visuomenėje dar stipriai vyrauja supratimas, kad  pagalbos sau gestai yra kažkas savanaudiško.

Daugelis nežinome ir netikime, kad yra metodų, padedančių pakreipti gyvenimą teigiama linkme. Mes klaidingai tikime, kad savo gebėjimus atsinešame ir turime savaime, ir kad nereikia nuolat mokytis dirbant savarankiškai. O įprotis “rūpintis” kitais – mokyti, auklėti, maloninti, atrodo kasdienybe.

Tačiau ar galime padėti kitiems, jei patys gerai nepažįstame savęs, nesijaučiame savo gyvenimo šeimininkais?

Jei pažvelgtume giliau Pagalbos Sau idėja nėra kažkas naujo, neįprasto. Apie ją jau buvo kalbama Biblijoje. Turbūt kiekvienas pamenate posakį : “Dievas padeda tiems, kurie patys sau padeda”. Taigi teisę PADĖTI SAU arba kitaip TEISĘ RINKTIS, mes gavome visi vienodą, nepaisant socialinės padėties, lyties, išsilavinimo, tikėjimo.

Ar galime kaltinti kitą prisivalgę iki blogumo, dirbdami nemėgstamą darbą, susirgę dėl nesirūpinimo sveikata, leidę sau būti savanaudžiais ir praradę draugus, šeimą. Ar kaltas dėl to Dievas, likimas? Mes patys save skriaudžiame, nemokėdami, nežinodami kaip pasinaudoti mums suteikta pasirinkimo galia.

Stebėdama vis daugiau populiarumo sulaukiančių įvairių savipagalbos programų efektyvumą, pati jų nemažai išbandžiusi, galiu daryti prielaidą, kad tokie pagalbos sau būdai puiki priemonė asmeniniam augimui, tobulėjimui. Todėl šiuo puslapiu taip pat noriu prisidėti prie kiekvieno iš jūsų gyvenimo gerinimo.

Jokia mokymo įstaiga, universitetai, deja, nesuteikia mums žinių apie save. Tačiau jei mes norime gyventi kokybiškiau, naudotis savais gabumais, mes privalome kuo daugiau sužinoti apie save ir atrasti savus pagalbos sau būdus.

Ar mes norėtume pagerinti savo santykius su artimais, aplinkiniais, pažinti save, rasti pašaukimą, pagerinti profesinius įgūdžius, išmokti elgtis mums sudėtingose situacijose, atsisakyti žalingų įpročių, įgyti naujų, vystyti pasitikėjimą savimi, valdyti savo pyktį, tapti savarankiškais, įveikti ligas, būti geresniais tėvais, susitvarkyti su stresu, įveikti priklausomybę, baimes …

Savipagalba žavi tuo, kad žmogus pasirinkęs tokį savęs tobulinimo būdą, yra sąmoningai apsisprendęs imtis konkrečių veiksmų ir turi vidinį motyvą, tampa atsakingu. Tai daro patį procesą lengvesnį, duoda geresnius rezultatus.

Savipagalba nėra automatiška, spontaniška, impulsyvi reakcija į konkrečią situaciją. Tai daugiau pasitenkinimas tuo, kas yra, nei siekimas situaciją pagerinti, keisti. Pasidavimas emocijoms, leidimas joms vadovauti, nuvesti ne ten, kur norėtume. Tai yra vengimas nemalonios situacijos, atidėliojimas ir laukimas tikintis, kad ji savaime išsispręs. Tokiu elgesiu mes nesiekiame išmokti naujų įgūdžių ar pagerinti savo gyvenimo. Tai tėra nerūpestingas suvokimas, kad mes esame veikiami genų, fiziologinių veiksnių, kultūros, tradicijų, suvokimo subtilybių, išorinių ir kitų aplinkybių, kurios mus daro mums poveikį ir veikia neigiamai.

Savipagalba nėra ir prisijungimas prie įvairių grupių socialiniuose tinklapiuose, pokalbiai su draugais, ėjimas pas gydytoją, terapija, knygų ar patarimų skaitymas, tikintis, kad jie padės išspręsti ar net jau sprendžia jūsų problemas. Be abejonės, šie būdai jau savaime padeda, tačiau ar tai padės pakeisti mūsų gyvenimą, priklauso tik nuo mūsų. Ar mes imsimės konkrečių veiksmų tam, kad pagerintume savo gyvenimą, ar ne.

Labai svarbu suprasti, kad savipagalba taip pat nėra susijusi tik su krizinėmis gyvenimo situacijomis. Ja siekiama ne tik išvengti problemų ateityje, pagerinti netenkinančią mums situaciją, bet taip pat ir padėti sau pasirinkti kilnius tikslus, kurti kokybiškesnius santykius, peržiūrėti savo vertybes, pasiekti daugiau nei įprastai… Taigi, savipagalba mums reikalinga nuolat.

Moksliniai tyrimai rodo, kad savikontrolė (ar jos trūkumas) svarbi mūsų psichinės, fizinės sveikatos dalis, reikalinga savęs keitimui ir valiai.

Be savikontrolės gyvenimas ir reagavimas į įvykius vyksta „automatiškai“, nesivadovaujant sąmoningais veiksmais. Pasakome, padarome anksčiau nei pagalvojame, o nemalonias pasėkmes pateisiname suversdami kaltę kitiems. Nelengva nuolat, kiekvieną akimirką atsekti minčių, elgesio, atminties, emocijų, fiziologinius procesus. Todėl automatinis, išmoktas elgesys ir reagavimas mums tampa daug paprastesnis ir dažniausiai “ima viršų”. Bet jei mes norime įgauti daugiau jėgos, stiprybės, valdyti savo gyvenimą, mes turėtume išmokti suprasti, atskirti, kurios priežastys yra patikimos, mums naudingos, įtakojančios priežasties pasekmės ryšius.

Suradę tikrąsias savo veiksmų priežastis, mes norime ar nenorime imame keistis. Keičiantis mums, keičiasi ir pats gyvenimas, santykiai, situacijos. Vis labiau leisdami būti sau savimi, atrasdami tikruosius savo poreikius, norus, tikslus, galimybes . Nustojame save lyginti su kitais, nebestatydami savęs į rėmus “kaip pas visus”. Mes išmokstame mėgautis savais atradimais, laimėjimais, tampame lankstesniais, nustojame ieškoti kaltų, prisiimame TIKRĄ atsakomybę už save ir savo gyvenimą. Išsivaduojame iš praeities “baubų“, skausmo, pamilstame ir priimame save, į gyvenimą imame žvelgti racionaliai pozityviai, tikintis, kad bet kurioje situacijoje mes susitvarkysime . Atgaudami savo vidinę jėgą susigrąžiname TIKRĄJĮ SAVE. Ar tai ne geriausia dovana, kurią galime suteikti ne tik pačiam sau, bet ir artimiesiems, draugams, pažįstamiems, pasauliui!

Niekas kitas už mus negali to padaryti. Atlaisvinti sau kelią privalome patys!

Prisijunk ir tu!

 

 

 

Komentarai