AR TIKRAI ESU LAISVAS?

medium_7155138495

 

Žmogus nėra laisvas, jei negali įsakinėti pats sau.  

              Pitagoras

Jeigu paklausčiau kiekvieno iš jūsų kas yra jums laisvė, kiekvienas ją apibūdintumėte skirtingai. Vieni sakytumėte, kad tai gera sveikata, kiti, kad tai galėjimas būti savimi, reikšti save, dar kitiems tai galbūt gebėjimas gyventi nevaržomai, būti finansiškai laisvam.

Galbūt pastebėjote kaip laisvės suvokimas laikui bėgant vis keitėsi. Tai ką laikėme laisvę vienu gyvenimo  laikotarpiu, po kurio laiko suvokėme kaip kažką labiau ribojančio nei laisvo.

Ir net visai nesvarbu kaip laisvės sąvoka besikeistu, ji visuomet bus susijusi su bendru  bruožu – pasirinkimu, apsisprendimu ir atsakomybe. Pasirinkimu kaip gyventi, kuo tapti, ką veikti, ką įsigyti, kaip elgtis, reaguoti, vertinti … Kas lemia šiuos pasirinkimus rašiau praeitoje temoje. Kuo pasirinkimų turime daugiau, tuo labiau tikime, kad esame laisvesni. O kuo daugiau turime pinigų, tuo daugiau galimybių, pasirinkimų. Bet ar tikrai taip?

Daugelis žmonių mano, kad jie apgalvotai renkasi tam tikrus daiktus ir produktus. Tačiau daugelyje atvejų būtent emocijos įtakoja jų spendimus. Neurosoaciacijas tyrinėjantis Antonio Damasio savo knygoje „Descartes error: Emotion, Reason and Human Brain„ teigia, kad emocijos įtakoja kiekvieną sprendimą. Jo atliktas tyrimas parodė, kad vartotojai vertindami prekių ženglus pirmiausia vadovavosi emocijoms, o ne informacija (faktais, prekės ženglo savybėmis). Mokslininkas priėjo išvados, kad teigiama emocija padidina prekės ženglo populiariumą ir automatiškai vartotojų yra siejama su pasitikėjimu, lojalumu.

Norėdami kuo didesnių pardavimų, suprasdami emocijų įtaką pirkimui, reklamos gamintojai pasistengia mums „įkalti“ į galvą, kad vartodami tam tikrus produktus, mes būtinai išsiskirsime iš minios, atskleisime savo indvidualybę. Todėl pirkdami prekę mes tikime, kad perkame ir tą išreklamuotą „įvaizdį“. Manome, kad konkreti prekė padės mums susikurti gerą įvaizdį, pelnyti gerą aplinkinių vertinimą ar kažkokiu būdu mums padės įgyti magiškų garsių reklamuojančių žmonių bruožų, tapsime laimingesni, sveikesni, vertingesni, labiau pasitinkintys, saugesni. Prekės turėjimu manome sustiprinsime mūsų „ aš“ pojūtį.

Didžiausias trūkumas, kad daiktų sukeltos „būsenos“ turi labai trumpą galiojimo laiką ir įsisuka mus į nesibaigiantį „būsenų“ vaikymąsi, nuolatinį skubėjimą, lėkimą. Pasiduodami troškimui turėti daugiau, „būsenų„ užpildymui dirbame vis daugiau,  žavimės visko kas greita, modernu, „ant bangos“.  O neigiamas tokio gyvenimo pasekmes bandome kompensuoti vaistais, vizitais pas gydytojais, naujais pirkiniais, nesveiku maistu, alkoholiu ir kitais žalingais įpročiais.

Savo vertės susiejimas su daiktais, pinigais,  turėjimu  daro mus priklausomus. Kuo labiau tampame priklausomi nuo išorinių dalykų, „būsenų“, tuo labiau manome, kad laisvę suteikia pinigai.

Manome, kad pinigai daugelio problemų sprendimas, kad jie mums suteiks daugiau laisvės, galimybių. 

Pinigai tikrai yra labai svarbūs. Jie teikia didesnį komfortą, palengvina  gyvenimą, padeda realizuoti sumanymus, be jų neišgyventume. Deja, naivu tikėti, kad jie suteiks daugiau laisvės, saugumo ar ramybės, sveikatos, pilnavertiškumo,  padės išspręsti visus rūpesčius. Daugybė turtingų žmonių yra nelaimingi. Dažnai jie ir dirba daug daugiau, sunkiau nei “eilinis“ žmogus vien tam, kad tuos turtus išlaikytų ir jų manymu gyventų „laisvai“. Ligos taip pat neklausia kokios esame socialinės padėties, koks mūsų piniginės svoris. Pinigais nenupirksime draugų, meilės, nuoširdumo, pasitikėjimo, santykių. Kad ir kiek pinigų turėtume mes vistiek būsime priklausomi vieni nuo kitų. Be pardavėjų, įvairių paslaugų tiekėjų mes nieko negalėtume įsigyti. Todėl manymas, kad pinigai teikia laisvę, nepriklausomybę, – iliuzinis ir stipriai mus klaidinantis.

Klaidina mus ir supratimas, kad laisvę teikia galimybių ir pasiūlymų gausa. Parduotuvėje rinkdamiesi, kurį dulkių siurblį, dantų pastą, batelius pirkti ar restorane vartydami meniu ir negalėdami apsispręsti, atrodome labiau apgailėtini nei laisvi. Tačiau kaip apsisprendžiame ir pagaliau išsirenkame pajaučiame vidinį palengvėjimą.

Ar nuspręstume kažką keisti savo gyvenime, atsikratyti žalingų įpročių, sustiprinti sveikatą, pasiekti norimą tikslą, padidinti savo produktyvumą, puoselėti tarpusavio santykius kol nenusprendžiame, kad mes to  norime, neturime krypties, plano. Mes abejojame , blaškomės, puldinėjame prie vienų, kitų dalykų. Tikriausiai visi patebėjote, kad kaip imatės šimtą darbų, kokybiškai neatliekate nei vieno, ką bekalbėti apie išbarstytą energiją ir sveikatą. 

medium_4058605601

Apsisprendimas padeda suprasti tai į ką mums reikia susitelkti dabar, duoda aiškumo ką galime padaryti dabar, kad galėtumėte turėti ar gauti ko norite. 

Laisvė ne tada, kaip galiu daryti ką noriu, bet laisvas tampu tuomet kaip apsisprendžiu ir imuosi konkrečių veiksmų, kad pasiekčiau tai ko noriu.

Apsisprendimas tarsi asmeninė sutartis pačio su savimi. Kaip tvirtai apsisprendžiame kaip norime gyventi,  ką daryti, kuo būti, su kuo būti. Tuomet mes įsipareigojame sau ir kitiems, kad atliksime tai ką numatėme, ką pažadėjome. Tam reikalinga atsakomybė, tačiau kartais daug lengviau jos nesiimti. Daug lengviau nueiti pas draugus  klausti jų patarimų dėl verslo, santykių, nors kai sunegaluojame neiname pas kirpėją, pardavėją, kad jie skirtų mums vaistų. Mes norime, kad kiti mums pateiktų “receptą“. Tačiau jeigu kas nors daroma tik todėl, kad tai pataria kiti atsiradus sunkumų neišvengiamai kils mintis – kodėl turėčiau kentėti dėl kitų norų, kodėl turėčiau taip elgtis. Supratus, kad sprendimas būti su tuo žmogumi, daryti, siekti norimo tikslo, kažko atsisakyti, buvo tavo paties, o ne ko nors kito, leidžia tvirčiau jaustis blaškymosi akimirkomis. 

Kol mes nepasirenkam, neapsisprendžiam ir nesiimam atsakomybės, mes negalime jaustis laisvi. Čia kaip torto ingredientai, be kurio nors vieno produkto, negalėsime iškepti skanaus torto.

Atsakomybė ir yra dažniausiai stokojantis ingredientas. Ji reiškiasi ne tik tuo ką mes darome, bet ir tuo ko mes nepadarome. Atsisakydami priimti sprendimą, mes manome, kad tampame laisvesniais, tačiau neapsisprendimas taip pat sprendimas, rodantis, kad mes apsisprendžiame ir toliau likti prie to paties – taip pat gyventi, elgtis, tokiu pačiu būti, laikytis tų pačių įpročių, požiūrio. 

Norėdami savo gyvenime turėti daugiau laisvės, mes turime  kuo aiškiau suvokti ko, kodėl mes norime ir imtis atsakomybės tai pasiekti. Priešingu atveju, mes būsime priversti paklusti ir priklausyti nuo kitų.

Ne aplinkybės, kiti žmonės daro mus priklausomais, mes patys tampame tokiais, dėl ribų, kurias sau NUSISTATOME. “To nemoku, tai neįmanoma, nesąmonė, aš tuo netikiu, tai negerai, nesaugu“. Kol tuo vadovausimės ir tikėsime , gyvensime kaip paukščio narvelyje. Priklausysime nuo situacijų, žmonių, išorinių dalykų. O kuo labiau jausimės priklausomi nuo to ką gauname, turime, tuo labiau jausimės atskirti ir priklausomi.

‘Mes statome per daug sienų, bet per mažai tiltų“ –  Niutonas .

Kiekvienas mūsų pasirinkimas mus daro labiau priklausomais arba laisvesniais. Kaskart, kaip tenka rinktis, būkite atidūs: nederėtų kažko rinktis vien tik todėl, kad tai patogu, madinga, solidu, “ant bangos“, pripažystama visuomenės. Rinkitės į tai ką atsiliepia jūsų širdis. Ką norėtumėte turėti, daryti nepaisant to ką sakys kiti, tai kas daro jus laimingus ir laisvus. Laisvesni tampame  kai vis mažiau esame valdomi išorinių daiktų, įpročių, kaip vis dažniau peržengiame įsitikinimus, ribas, kurios atrodė neperžengiamos. Laisvė visada yra mumyse ir mes visada galime pasirinkti kaip reaguoti, veikti, vertinti save ir viską aplinkui.

KIEK ESI ŠIANDIEN LAISVAS TU ? KĄ GALI PADARYTI , KAD JAUSTUMEIS KITAIP ?

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Prenumeruok

Patiko šis įrašas? Užsakyk tinklaraščio prenumeratą ir naujausius įrašus gauk pirmas!

Komentarai