AR TIKRAI REIKIA KEISTI SAVE ?

4300779235_5d23ec6914_o

Savo netobulumo suvokimas artina prie tobulumo.       Johanas Volfgangas Gėtė                                                                                                      

Pirmoji pasitaisymo sąlyga – savo kaltės supratimas.    –  Seneka 

                                                                                            

Kiek kartų sau per dieną kartojate, kad turite tapti geresniais, pasiekti tiek pat ar net daugiau nei kaimynas, nustoti atidėlioti, galiausiai susiimti ir nustoti save kritikuoti, nuvertinti… 

Dauguma esame tokie reiklūs, net nesukalbami sau, kad mums sunku priimti save tokius, kokie esame. Niekada nesijaučiame tobuli. Vis atrodo, kad nepakanka padaryti tai, ką galime, kad reikia dar ir dar, geriau, daugiau.  O jei esi perfekcionistas, tai turbūt sieki savo tikslų, nepaisydamas išsekimo.  Arba bijai, kad nepavyks pasiekti tobulumo, todėl geriau nedarai nieko. Tiki jei nieko nedarysi, tai ir nesuklysi.

Galbūt turite įprotį niekinti, smerkti save, stengiatės visiems įtikti, nemokate gyventi dėl savęs. Įgyvendinate savo svajones tenkindami tik kitų poreikius, kol ateina diena ir nesuprantate kur dingo gyvenimo džiaugsmas. Dažniausiai šis įprotis susiformavo iš vaikystėje artimųjų įteigto teiginio, kad savanaudžiu būti negalima, blogai. Ar galbūt matėte kaip artimieji savo pavyzdžiu nuolat smerkė taip besielgiančius aplinkinius. Todėl tu susiformavai ir sau pažadėjai tokiu niekada netapti. Ko pasekoje tu niekad sau neleidi pasielgti savanaudiškai, o taip pasielgęs jauti kaltę, gėdą.

Kai vadovaujamės tikėjimu, kad labiau save mylėsime tik pateisinę “savo“ norimus lūkesčius iki to laiko mes vis stumsime save nuo savęs. Ir tai puikiai atsispindės mūsų gyvenimuose, – nesibaigiantys pasiteisinimai,  kodėl kažko nedarome ar darome, kodėl esame tokie kokie neturėtume būti,  kaltinsime ir smerksime kitus negalėdami pripažinti savo klaidų, trūkumų.

Kuo daugiau teisinsimės, tuo daugiau kaltės jausime. Kuo daugiau kaltės jausmo, tuo daugiau kontrolės bus gyvenime. Sieksime save sukontroliuoti dar labiau, kad nereikėtų teisintis. Kontrolė visada susijusi su prievarta, valia. Tačiau valia nėra guminė, visi turime tam tikras ribas. Ir tuomet mes vėl padarome tai ko sakėme nebedarysime ir mums darosi dar sunkiau.

Kontrolė pasireiškia tokiomis formomis kaip  norisi sumeluoti, nuslėpti kažką, iš baimės, kad tave pasmerks, atstums, pasijausi dėlto pažemintas.

KAIP IŠVENGTI NORO PAKEISTI SAVE ?

Pirmas ir svarbiausias žingsnis turėtų būti – tai pripažinimas sau, kad esate geri ir keistis jums visai gal net nereikia. Ironiška, bet tai pripažinus, atsiranda kaip tik daugiau noro išgirsti ir įsiklausyti į kokį pasiūlymą ar patarimą. Kuo jūs labiau ieškosite kaip save pakeisti kažkuo kitu, tuo jums labiau tai nepavyks. 

Kovojimas, slopinimas savo jausmų duos atvirkštinį efektą – kuo toliau bėgsite,  tuo labiau jie jus  vysis. Tuomet mes imame perkelinėti ar psichologiškai vartojamas terminas projektuoti savo užslėptus jausmus, būsenas į kitus. Taip neleisdami sau geriau suvokti ir suprasti save, savus jausmus, būsenas, elgesį.

TAD NUSTOKITE SAVE KEISTI AR NORĖTI TĄ DARYTI !

Galbūt jums šiuo metu tai skamba kaip visiška nesąmonė, tačiau kodėl kažkas kitas už jus gyvenime turi spręsti kokie jūs turėtumėte būti ? Kodėl turite vertinti save pagal kitų lūkesčius?

Jei visa tai atmetę priimtumėte faktą, kad šiandien, dabar, šią akimirką esate geriausi kokie galite būti, be jokių tokių, kaip taip, bet…   Sau nuolat primintumėte, kad nesvarbu ką padarėte ar nepadarėte vakar, užvakar, prieš metus, penkis, bet kuriuo atveju tai darėte tik iš noro, kad būtų geriau, ne blogiau, galėtumėte visai kitaip pažvelgti ir priimti save. 

Net jei  vakar puolei kaltinti kitus, aplinkybes, įvykius, situacijas …  tai tik dar labiau parodė, koks kaltas iš ties dėl tos padėties jautiesi.  Mes klaidingai vis dar tikime, kad pasijautimas kaltu privers mus daugiau to nedaryti, tiek kalbant apie save, tiek apie kitus, o jei nesijausime kaltu tai būsime blogas ir abejingas žmogus.

Kaltės jausmai nepadės mums pasikeisti, nes mes nesusitaikome su savimi tokiu kokiu esame dabar. Kaltė klastinga dar ir tuo, kad mes nesąmoningai siekiame nubausti save. Daugelio nelaimingų atsitikimų priežastis yra būtent kaltės jausmas. Pastebėk save ar atsimink situaciją, kada jauteisi dėl kažko kaltas. Ką tuomet darei ? Ar tavo pirmoji reakcija nebuvo pyktis, tada kitų kaltinimas, o tada pažadai sau, kad kitą kart save susiimsi ir taip nebesielgsi, nors puikiai žinai, kad tai kartojai jau šimtus kartų. Kaltės jausmu prasideda pažadai tokie kaip  – “nuo rytojaus, pirmadienio, kitą kart tai tikrai tikrai“…

Kaip matai savęs, kitų kaltinimai tau nepadės pasikeisti. Tik savęs priėmimas, supratimas, meilė, atjauta, gali mus išgydyti ir jei norėsime pasikeisti. Priimdami, mes tampame švelnesni, atlaidesni sau. Tuomet mes dedame pastangas ne kovai su pačiu savimi, o dedame pastangas supratimui. Keldami klausimą ne kaip kažko atsikratyti, bet suprasti kodėl noriu save keisti, kodėl sau nepatinku toks, koks esu, kokios priežastys už to slepiasi.

Nagrinėjant tą patį savanaudiškumo atvejį, supratimas iš kur kilo savanaudiškumo šaknys, leidžia  suprasti, atleisti sau, kitiems, kada mes juos laikėme tokiais ir priimti šią savo žmogiškąją savybę kaip teisėtą savo dalį. Mums būdingas ne tik altruizmas, bet ir sveikas savanaudiškumas. Beto negalėtume patenkinti savo sielos poreikių taip kenkdami sau ir kitiems.

Mane labai žavi rašytojos, dvasinės mokytojos L. HAY, JASMUHEEN, kurios nuolat kalba apie besąlyginės meilės reikšmę sau, kitiems, gyvenimui.

Vos tik susitaikome su esama situacija, priimame save tokį, koks esame dabar, iškart prasideda keitimosi procesas. Kuo mažiau susitaikome, tuo mažiau keičiamės.

Kaip matai kaltės jausmai labiausiai mums trukdo priimti save. Kol  neigsime ir apraizgysime save pasiteisinimo istorijom, melu kodėl esame tokie, kokie neturėtume būti, smerksime, kaltinsime, nieko negalėsime pakeisti. 

Todėl šiandien kviečiu tave būti drąsiu ir atvirai pripažinti, kad kartais klysti, bijai, esi pasimetęs, nepasitiki, nemoki, negali, pyksti, kritikuoji save, nevertini, nuvertini, trūksta valios …“. Kai išdrįsi prisipažinti savo trūkumus PIRMIAUSIA prieš SAVE, poto kitus, nesijausdamas kaltas, tai bus labai didelis žingsnis, –  tu jau esi savęs priėmimo procese ir esi pasiruošęs žengti į sekantį etapą – pokyčius.

Nelikus kaltės jausmui, galime mokintis priisimti atsakomybę. TIKRĄ ATSAKOMYBĘ, kurią apibūdina žinojimas, kad mūsų gyvenimą, nulemia tik mūsų pasirinkimas, sprendimai ir reakcija į gyvenimo įvykius, kaip ir kitų žmonių nulemia jų pasirinkimai. Kai suvokiame, kad turime teisę elgtis kaip norime nesmerkdami savęs,  bet pripažįstame to pasėkmes tiek teigiamas, tiek neigiamas. 

Nereikia skubinti savęs. Tai  ilgas, nelengvas procesas, reikalaujantis nuolatinio mokymosi, savęs pažinimo. Mūsų ego labai sunku suprasti susitaikymą ir atsakomybę. Jis žino tik tai, ką išmoko iš praeities, todėl inirtingai bandys, kad to nenutiktų ateityje, imdamasis kontrolės. Todėl jis dažnai pasitelks įvairias mintis, norėdamas įtikinti tave savo teisumu. Ir čia tau reikės didelio pastabumo ir sąmoningumo, kad galėtum su juo susitarti ir jį apeiti. Bet tai padaręs tu tapsi pats savo gyvenimo šeimininku, suteikdamas sau teisę spręsti ir imtis atsakomybės.

Mylėti, priimti save reiškia suteikti sau teisę nebūti tobulam, leisti sau klysti, būti žmogumi su visomis savo ribotomis galimybėmis ir silpnybėmis. Suvokiant, kad stengiesi kiek gali, tačiau supranti, kad neįmanoma visko padaryti gerai. Leisti sau būti tuo, kuo esi šiuo momentu, neteisiant ir nekritikuojant savęs. Net jei ir suklydai, suvokiant, kad taip nebus visą laiką.

Kuo tu labiau mylėsi save, tuo daugiau meilės gausi iš kitų ir tuo labiau mylėsi kitus. Būdamas sau žmogiškas, geras, atlaidus, neteisiantis, tu su tokiu pačiu požiūriu, meile imsi žiūrėti ir į kitus.

Mano tikslas nėra tave pamokyti, aš tik siekiu, kad tu siektum kuo geriau pažinti save ir būti laimingas, atrasdamas savyje kažką naujo, nepažįstamo, ko net nesitikėjai ir ko taip ir nebūtum pastebėjęs. Noriu taip pat, kad suprastum, kad tau nereikia nieko savyje keisti ar norėti būti kitokiu nei esi šią akimirką. Kaip tikriausiai ir supratai, kuo labiau sieksi kitokiu tapti, tuo labiau nesusitaikysi priimti save tokį, koks esi dabar, – su savo silpnybėmis, nesugebėjimais…ir visomis teigiamomis savybėmis.

Žinok, kad aš tokia kaip ir tu,- besimokanti, beklystanti, ieškanti. Jaučiu kaip žingsnelis po žingsnelio MEILĖ SAU  duoda labai daug – sau, kitiems, gyvenimo kokybei.

Norėčiau ir Tave pakviesti mokintis kartu su manimi – priimti save tokį koks esi be noro pasikeisti !

 

O kokias savybes, trūkumus jums sunkiausia savyje matyti ir priimti ?

 

                                                                                                          

                                                                                                                    

                                                                                                                            

 

Prenumeruok

Patiko šis įrašas? Užsakyk tinklaraščio prenumeratą ir naujausius įrašus gauk pirmas!

Komentarai