DU ŽVIRBLIAI

11882501653_e762311d57_n

photo credit: Melbourne Zoo via photopin (license)

Atokaitoje ant gluosnio šakų ramiai ilsėjosi du žvirbliai.

Vienas – medžio viršūnėje, kitas – ant žemutinės šakos.

Žvirblis, tupėjęs viršūnėje, nusprendė nutraukti nejaukią tylą ir sučirškė: “Ak, kokie gražūs šie žali lapai !“

Tačiau žemai tupėjusiam žvirbliui tai pasirodė tarsi iššūkis. Sausu balsu metė atgal : “Tu aklas? Nematai, kad jie balti ?!“

Tada pyktelėjo pirmasis :“Tu pats aklas? Jie žali !“

Antrasis pakėlė galvą :“Lažinuosi iš savo uodegos plunksnų, kad lapai balti. Tu nieko nesupranti. Esi pamišęs!“

Viršuje tupėjusiam žvirbliui užvirė kraujas ir nieko nelaukęs atskrido prie varžovo, norėdamas jį pamokyti. Šis nekrustelėjo iš vietos. Būdami arti vienas kito, drebančiomis iš įsiūčio plunksnomis, prieš pat kautynes abu pažvelgė aukštyn.

Nuo viršūnės atskridusiam žvirbliui išsiveržė nuostabos šūksnis :“O… Tik pamanyk, jie iš tiesų balti“.

Tada pasiūlė draugui : “Skrisk aukštyn, kur tupėjau aš“.

Abu pakilo ant aukščiausio gluosnio šakos ir vienu balsu sušuko: “Tik pamanyk, jie žali“.

 

 

NESMERK TO, KURIO KAILYJE NEBUVAI…

 

Bruno FERRERO “40 Pasakojimų iš dykumos.Trumpi pasakojimai sielai“.

Prenumeruok

Patiko šis įrašas? Užsakyk tinklaraščio prenumeratą ir naujausius įrašus gauk pirmas!

Komentarai