Senokai rašiau ir dalinausi savais pastebėjimais. Mintys buvo ne ten… Tačiau pastaruoju metu pajaučiau, kaip mintys veja viena kitą, dėliojasi sukauptos žinios, kurios tiesiog veržiasi. Tiek aš, tiek aplinkiniai, su kurias susiduriu, pastebiu iškelia tuos klausimus, į kuriuos aš kadaise ieškojau atsakymų. Informacijos daug, o kuria naudotis, kuo tikėti ir kaip gyventi, norisi žinoti.

Gyvename informacijos ‘‘tvano‘‘ laikais, kai vienu mygtuko paspaudimu galime atrasti tai, ko ieškome.  Apsilankius socialiniuose tinklapiuose norime mes to ar ne, esame ‘‘apipilami‘‘ informacija, kurios skaitymas gali užsitęsti ir visą dieną.

Gausa kelia chaosą, vis didesnį stresą,  veda prie išsekimo, sukelia proto ligas. Gyvename dar senais mąstymo modeliais, esame užstrigę praeityje, o mums mėtomi jau nauji, ką tik atrasti metodai, kuriuos po metų pakeičia kiti. Šiuolaikinis žmogus sulaukia pernelyg prieštaringos informacijos  ir pasimetęs ima nebetikėti nieko, nusivilia. Dar kiti tampa tam tikrų teorijų fanatikais, pamesdami svarbiausią žmonijos esmę – žmogiškumą.

Vartojimo kultūta puikiai įsipina ir pastiprina informacijos didėjimą. Reklama, reklama, kur bepasisuksi. Puiku, jei produktai teikia realios, teigiamos naudos, priešingu atveju,  informacijos pateikimas, tampa suinteresuotų pusių žaidimais peržiangiant visas žmogaus teises, laisves, ir žinoma, žmogiškumą. Informacija tampa priemone, priklausomai nuo ją naudojančio žmogaus ketinimo.

Kyla klausimas: kaip visoje gausoje atsirinkti? Kuo tikėti? Kaip nepasiklysti?

Galvojant apie informacija ir jos gausą, pirmiausia svarbu suprasti, kas yra informacija ir kuo ji skiriasi nuo žinojimo. Pažvelgus Vikipedijoje aptinkame:

Informacija – (lot. informatio – „išaiškinimas“, „pranešimas“) – žinios apie faktus, įvykius, daiktus, procesus, idėjas, sąvokas ir kitus objektus, kurios kuriame nors kontekste turi kokią nors prasmę.

Žinojimas – sąmoningas patyrimas, tam tikro dalyko supratimas, pažinimo išdava. Įgyjamas kaupiant faktus, duomenis, įgūdžius, mokantis bei per praktinį patyrimą.

Galime daryti išvadą, kad informacija yra žinia apie kažkokius faktus ir ji nesusijusi su žinojimu. Žinojimas įgyjamas per asmeninę patirtį, t.y žinoti reiškia išbandyti, išgyventi pačiam.  Išgyvenimai siejami su žmogaus vidumi, giluminiais pajautimais, intuicija. Taigi informacija  paviršinė ir ji lieka tokia, kol netampa pajautimu, išgyvenimu, žinojimu.

Žmogus turi informacijos daug, o vidinio žinojimo maža. Kitu atveju gyventume gausioje, meilės, harmonijos, laimės apsuptoje Žemėje.

Taigi kaip atsirinkti, pasverti, kuo tikėti?

Pastebėjimai:

  1. Kiekviena informacija ne veltui patenka į jūsų akiratį. Visatoje nėra tokio dalyko kaip atsitiktinumas. Viskas ir visada mūsų gyvenime susiję ir turi prasmę. Tačiau žmogus dėl neturėjimo su savimi ryšio, asmeninių vidinių nuostatų, dažnai pats atmeta gaunamą informaciją kaip netinkamą, kartu ir užkirsdamas kelią naujam požiūriui, galimybei (suveikia žmogaus filtrų į pasaulį sistema).
  2. Atėjusios informacijos nereikia priimti kaip vienintelės tiesos, greičiau žvelgti j ją,  kaip į tam tikras gaires, kurios gali praversti šiuo momentu. Gal viduje ieškote atsakymo ir Visata pasirūpina žmonėmis, įvykiais, kad ta informacija jus pasiektų. Tai supratę ir pasinaudoję galėtumėte palengvinti savo gyvenimą. Šis būdas mane nuolat lydi. Kai imi skaityti Visatos ženklus, supranti kokia Visata draugiška, siekianti tau padėti ir vedanti tave per gyvenimą. Tai suteikia saugumo, pasitikėjimo jausmą.
  3. Aš vadovaujuosi sąmonės modeliu, kur kovų ir priešų nėra, nereikia su niekuo kovoti. Todėl visa, kas siūlo metodus, informacija kovai su ‘‘tariamais priešais‘‘ atmetu kaip nereikalinga. Tai atspindi požiūrį ir vieną iš Visatos dėsnių, kaip visa aplinka atspindi mane ir tik nuo manęs priklauso, kaip kiti elgsis su manimi. Kai kažkas nepatinka, pirmiausia keičiuosi pati, įsisavinu pamoką ir keičiu elgesį. Nebereikalingi, piktybiški žmonės patys pasitraukia iš tavo akiračio.
  4. Pasaulis kuo toliau, tuo labiau dėl greitėjančių informacijos srautų, bus aktyvesnis, greitesnis, dinamiškesnis. Vadinasi ir žmogus neišvengiamai turi tokiu tapti. Vadinasi turi gebėti pats formuoti savo gyvenimo įvykius, tapti pats savo gyvenimo šeimininku. O tam reikalinga atsakomybės prisiėmimas, saviiugda, tobulėjimas.  Svarbiausia nepapulti į tobulėjimo spąstus. Visada galite tai pasitikrinti. Jei jūs pats, kiti, aplinka tapo geresnė, oras švaresnis, mintys, ketinimai tyresni, mažiau kovos, priešiškumo, daugiau supratimo, meilės, mažiau vartojimo, aukos vaidmens, vadinasi vis labiau tampate savo gyvenimo šeimininku.
  5. Puolimas, ginčai apie tiesą. Ten kur ginčai, tiesa net nekvepia. Tai veikiau noras įrodyti, primesti tai, kuo pats nesu tikras. Įrodinėjimas kažko sau. Tiesa visada yra kažkur per vidurį. Kiekvienas interpretuojame dalykus, pagal savo patirtis, traumas, kurios nesąmoningam žmogui nuspalvina tam tikrą įvykį juoda spalva, kaip vienintelę tiesą.
  6. Tiesa priklauso kitai plotmei nei logika, racionalus protas. Knygoje ‘‘Galia ir jėga‘‘ David R. Hawkins aprašo žmogaus sąmonės anatomiją ir metodą, padedantį atskirti tiesą nuo melo. Tyrimas remiasi kinesteziniu metodu, kuomet yra matuojama žmogaus kūno jėga užduodant norimą klausimą. Tiesos ir meilės akivaizdoje raumenų reakcija stipri, o neteisingumas, kiti neigiami dalykai, kurių energija neigiama, sukelia silpną reakciją.  Tad turėdami stiprų ryšį su savimi, daugelį atsakymų galima atrasti stebint save ir savo būsenas. Pasąmonėje yra saugoma visa informacija apie tai, kas yra, buvo ir bus, tad jei mokame prie jos prisijungti, galime ja naudotis.
  7. Ir pats pagrindinis viską apjungiantis dalykas – sąmoningumas. Sąmoningumas leidžia pastebėti savo protą ir jo žaidimus.  Kadangi didžiausias sąmonės trūkumas yra jos naivumas, tikėjimas viskuo, ką mato, girdi.  Tapdami vis sąmoningesni mes pradedame pastebėti, kad pradžioje ‘‘esame‘‘ protas, esame jam pavaldūs ir jis mus mėto, vedžioja į norimas puses. T.y esame nevaldomi kaip vadeliotojas, kuris pirmą kartą paėmė vadeles į rankas. Vėliau suprantame, kad ‘‘turime‘‘ savo protus ir ten glūdi mūsų mintys, jausmai, nuomonė, įsitikinimai, kuriuos gerai patyrinėjus atrandame. Kaip tam tikri mąstymo modeliai mus veda prie vienokių ar kitokių gyvenimo sprendimų, elgesio, būsenų. Ir čia įgauname teisę atsisakyti mums nenaudingų, teikiančių skausmą  dalykų  ir pakeisti naujesniais, išlaisvinančiais ir leidžiančiais patirti didėjančią proto laisvę bei didesnį malonumą ir džiaugsmą tiesiog gyventi. Tampame arklininkais, sukiojančiais arklio vadeles į sau norimą pusę.

Apibendrinant visgi lieka atviras pasirinkimas, kokiu požiūriu vadovautis ir kuo tikėti. Manau, kad turi teisę egzistuoti visokia tiesa ir tai kiekvieno žmogaus pasirinkimas. Įsiklausydamas į save galiu nuspręsti, koks elgesys ir informacija reikalinga vienu ar kitu metu.  Svarbiausia, kad tavas požiūris darytų tave ir aplinkinį pasaulį harmoningesnį, o informacijos turinys būtų kaip priemonė, įgalinančia tave, o ne smukdančia žemyn. Pasirinkimas kiekvienam.

Prenumeruok

Patiko šis įrašas? Užsakyk tinklaraščio prenumeratą ir naujausius įrašus gauk pirmas!

Komentarai