Iš Aurelijos dienoraščio… apie Ketinimų galią

Hm … Skamba vos ne kaip iš Sinelnikovo knygos. Bet šiandien norėčiau kalbėti ne pagal knygas, o dalintis savo patirtimi. Kodėl apie ketinimus? Viskas labai paprasta. Tą dieną, kai mes su Lina sutarėme padaryti šį projektą, tą dieną aš savyje, o paskui ir ant popieriaus lapo labai aiškiai išreiškiau ketinimą keistis ir keisti savo gyvenimą.photo-1445295029071-5151176738d0

Vienas ketinimų blokas – santykiai. Kitas – darbas arba mėgstama veikla. Ir realiai jau šiandien galiu pasigirti rezultatais – viskas pajudėjo. Gal kažkas pajudėjo ne taip kaip planavau (čia iš serijos žmogus planuoja, Dievas juokaisi :-)), bet kad gyvenime prasidėjo pokyčiai – faktas.

Įdomiausia yra tai, kad išreiškus ketinimą ir jį aiškiai išdėsčius Visatai vienokiu ar kitokiu būdu, aplink pradeda suktis visai kitokios energijos. Imkim mano koučingo sesijas – pokalbius su Lina. Iš pradžių man rodos buvo kiek sunkoka, nes šokinėjo mintys, keitėsi temos, kartais net nesinorėdavo kalbėtis, nes dažnai užkabindavome skaudžias vietas, kurios dar ilgai skaudėdavo po pokalbių. Bet po kurio laiko pastebėjau, kad viskas keičiasi. Na, sakysite, ir taip pasaulis nėra statiškas ir viskas keičiasi. Taip, tai tiesa. Bet aš kalbu apie kryptingus pokyčius. Kažkas keitėsi pokalbių metu, kažkas per savaitę iki kito pokalbio, o kažkas atrodo buvo visai nesusiję su koučingu. Manot, taip nebūna :-)?

Mano nuomone, viskas šiame pasaulyje yra susiję. Reikia tik būti atidžiam, sąmoningam ir tai pastebėti. O kaip mums to trūksta.  Visatai išreiškus bet kokį ketinimą reikia akylai stebėti tai kas vyksta gyvenime arba užsirašinėti. Užsirašinėjimas – fantastiškas metodas padedantis pastebėti pokyčius. Dažnai mes tik po kurio laiko suvokiame, kad nutiko tas ar anas įvykis, atrandam sąsajas su mūsų norais ir ketinimais. Atvirumas Visatai ir begalinis pasitikėjimas, kad bus taip, kaip turi būti, kaip sukūrei ir taip, kaip tau šiuo metu bus geriausia. Žinau žinau ką rašo pozityvaus mąstymo knygos, ką sako visokie mokytojai ir t.t ( Oi, beje dar nežinau ką sako šita tema Lina 🙂  ha, reikės paklausti). Jie sako, kad reikia viską labai kruopščiai susirašyti iki smulkmenų. Aš nesutinku su tuo. Na, gal su viena išlyga – jei tikrai žinai, kad tai, ko nori, suteiks tau begalinę laimę. Bet kažkodėl netikiu, kad vienoks ar kitoks bantelis ant norimų batelių suteiks tau ir aplinkiniams begalinę laimę. Aš kalbu apie atvirumą ta prasme, kad mes patys ne visada žinome kaip pasisuks įvykiai, kurie mums padės vienaip ar kitaip įgyvendinti savo norus, ketinimus, planus. Aš visada sakau, jei prašai darbo tik už 2000 eurų ir ne mažiau, tai nepyk, jei jo negausi. Nes Visata tau yra paruošus fantastišką darbą už 1500 eur nuostabiam kolektyve, puikioje kompanijoj ir t.t. Bet juk tu nori tik už 2000 😉

 Projekto pradžioje su Lina aptarėme kokiomis temomis bendrausime, kas labiausiai aktualu man dabar ir kur link aš noriu eiti. Mus abi domina rezultatas metų gale. Tačiau jeigu Lina man būtų nusakius daryk tai ir tai, mąstyk tą ar aną, elkis tik taip, o ne kitaip – nežinau kiek būčiau iškentus. Bet kokie rėmai žmogų uždaro iš visų pusių taip, kad kartais saulės spindulėlis negali prasiskverbti. Manau, kad mes abi pasielgėme labai išmintingai – leidome viskam vykti taip, kaip diktavo to laiko situacijos. Ketinimas buvo aiškus ko noriu aš, bet kaip tai gali vykti – paleidau.

Tad šiandien labai džiaugiuosi, kad visi įvykiai, kurie vyko nuo rugsėjo mėnesio, visi tarsi susiję. Ir dar įdomiau – visi įvykiai, situacijos, atrasti nauji mokytojai, perskaitytos knygos – viskas tarnauja tam, ką mes įvardinome kaip savo norus. Aš norėjau ir tebenoriu atrasti save santykiuose su tėvais, išoriniu pasauliu, žengti žingsnius savo svajonių išsipildymo link. Ir visa tai vyksta!

Linutės vaidmuo visame šitame procese nuo Naujų iki pavasario buvo labiau ramios stebėtojos, nei aktyvios koučerės. Ir man tai taip tiko, rodos lyg Lina išskaitė ko man labiausiai reikia ir gerbė mano norą nutolti ir vėl priartėti  🙂  Šiuo laikotarpiu vyko labai intensyvūs pokyčiai mano vidiniame pasaulyje, kurie žinoma, kryptingai ėmė reikštis ir išorėje. Lina ramiai stebėjo. Mes kalbėjomės, nors ir ne taip dažnai kaip buvom susiplanavę. Tačiau tiek kiek reikėjo man, o ne jai. Aš aiškiai supratau, kad bet koks spaudimas būtų tik pakenkęs. Visko per daug manyje “virė“.

Buvo dienų, net savaičių kada išeiginėmis dienomis  tenorėjau skaityti meilės romanus, žiūrėti romantines komedijas. Leidau sau tai daryti be jokios sąžinės graužaties, nes tvirtai žinojau – viskas vyksta taip, kaip turi vykti. Tame ir yra visas gėris, kai tu esi laisvas daryti tai, ką nori ir nejauti jokio spaudimo ar reikalavimo daryti tai, ką reikia. Ką reikia – viskas pasidarys.

Visai neseniai perskaičiau labai įdomią mintį – “kas tu toks, kad nežinotum, kas tau geriausia ir naudingiausia… “ Mes visi žinome tai savo vidumi, bet pasidavę išoriniam spaudimui, taisyklėms, savo pačių susikurtoms nuostatoms, pagaliau, kažkieno reikalavimams pradedame gyventi ne savo pačių gyvenimus. Maža to, mūsų išsipildę norai kažkokiu mistiniu būdu staiga tampa visai neįdomūs ar net nenaudingi! O visa tai dėlto, kad jie niekada ir nebuvo mūsų tikraisiais norais. Viso labo tik išorinio pasaulio miražai….

    Beje, šiandien dar yra ta diena, kai labai gerai yra užsirašyti savo norus, ketinimus, planus. Tai laikas tarp dviejų užtemimų. Nežinau tų visų astrologinių niuansų, bet visa širdimi jaučiu – pavasaris tai pats puikiausias laikas išsakyti Visatai savo pageidavimus. Ir tvirtą ketinimą DARYTI. Ir patikėkite – ji Jus nuves ten, kur Jūs turite  šiuo metu ir BŪTI.

Aurelija  😉

Linos komentaras;

Skaitau Aurelijos įžvalgas, mintis, pastebėjimus ir džiaugiuosi. Atradimais, suvokimais, vidiniais pokyčiais. Savo darbe laikausi principo neskubinti, nespausti, kuo mažiau patarinėti, leisti vykti tai kas turi vykti. Stebėjau iš šono Aurelijos elgesį, pokyčius, kalbėjomės… žinau, kad klientas padaro tai ir būna pasirengęs padaryti tai, kam ateina laikas. Skubinimas mano manymu, visad pridaro daugiau žalos nei naudos. Kažkuria prasme išorinė prievarta, visad sulaukia priešiškumo. Ir galiausiai rezultatas būna laikinas.  Kalbant tiek apie darbuotojus darbe, jei jie jaučia nuolatinį spaudimą, reikalavimą, kuris neatitinka jo pasirengimo lygio, poto kanžias pastabas ir panašiai. Šiuo atveju pokalbiai, indvidualus darbas, suvokimo didinimas apie situaciją, konkretų norą, ar elgesį daro daug daugiau nei daugelis įsivaizduojame. Tai tinka ir bet kur kitur gyvenime, santykiais su kitais, šeimoje. Net tas pats stresas, įtampa pasekmė to, kad kažko kažkur nesuprantu, neaišku, esu nepasirengęs, nežinau. Neatitikimas realybės su pageidaujamais lūkesčiais, kurie ir sukelia stresą. Ir kaip pradedi darbą nuo ten, neabejotinai ateina pokyčiai ir išorėje. Natūraliai, taip kaip reikia. Manau tam labai gerai tinka , gal kam ir žinomas išsireiškimas “būk kaip vanduo“…

 Aurelija AČIŪ , už atkaklumą, motyvaciją ir galimybę kartu dirbti !

Prenumeruok

Patiko šis įrašas? Užsakyk tinklaraščio prenumeratą ir naujausius įrašus gauk pirmas!

Komentarai