origin_2698743188

Kuo toliau, tuo labiau man ima patikti pyktis… ypač tuomet, kai sąmoningai jį suvokiu.

O jums?

Greičiausiai ne.

Iš aplinkinių reakcijų dažniausiai irgi to nepasakytume. Nepriimtina, nemandagu. Tiesa pasakius, anksčiau aš irgi jo nemėgau. O kaip galime jį mėgti, jei viduje jis trokšta šaukti, rėkti, kaltinti, prakeikti, su visais atsiskaityti, nubausti skriaudikus. Jam nerūpi ar bausmė atitinka kaltinimą. Tikriausiai pastebėjote, kad supykę mes imame kovoti ne su visais išorėje, bet rungiamės patys su savimi, – savo mintimis, prieštaringais jausmais, pykstame ant savęs, kartais Dievo.

“Nustok pykti, pamiršk ir atleisk“, – neblogai skamba tokie aplinkinių žmonių pasakymai, tačiau nėra lengvai padaromi pykščio metu. O ir nuoširdžiam atleidimui reikia laiko.

Pagrindinė pykščio priežastis kyla iš to, kad mes negauname tai ko norime arba gauname tai, ko nenorime. Jis visuomet susijęs su neteisybės, beviltiškumo, skausmo jausmais ir dažniausiai mums jis atrodo labai pagrįstas. Ypatingai tais atvejais, kaip jaučiamės kalti dėl savo pykščio. Jei leistume pykščiui kalbėti,  vidinis balsas mums pakuždėtų : “na taip pykstu, bet aš esu teisus, turėjau pagrindo supykti, su manim pasielgė neteisingai, tai nesąžininga, aš nusipelnau geresnių dalykų“ ir bla bla bla…

Pyktis labai stipri energija. Prisimink kaip sukylę jausmai viduje praūžia tarsi tornadas, sužadindamas visas organų funkcijas, liaukas.  Viskas tarsi prabunda.

Pyktis mus išvaduoja iš sielvarto, liūdesio, apatijos ir jis gali tapti puikia gyvenimą verčiančia keisti greitinančia priemone. Primenanti mums, kad surado kažką nuotabaus ką nešiojamės savyje, ko mums trūksta, norime, ką apleidome, pamiršome ir į ką pats metas atsižvelgti, keisti ir naujai kurti. KAD PAMIRŠOME SAVE, SAVO RIBAS IR PATS METAS DARYTI PAKEITIMUS IR IMTIS VEIKSMŲ.

O mes dažniausiai darome atvirkščiai. Neleidžiame sau pykščio pripažinti, apsimetam, kad mums  viskas yra gerai. Retas, kuris mokame jį tinkamai išreikšti, o ne slopinti. Mes kaupiame pyktį savo pykščio talpykloje, kol ji persipildžius sprogsta. O jei nesprogsta, tai nukreipiame į save ir jis tada užpuola mus pačius. Tampa viena iš depresijos, nerimo, panikų, aukščio kraujospūdžio, ciniškumo, dirglumo, pasyvaus – agresyvaus, nuolat priešiško elgesio, noro viską kritikuoti, smerkti, priežasčių. Slopinant kyla grėsmė, kad mes pyktį perkelsime į kitus žmones. Tuomet sakysime ir manysime, kad ne mes, o visi kiti aplink mus yra pykti.

Todėl užuot slopinę ir neigę savo pyktį, būtų daug naudingiau išmokti jį išreikšti nuoširdžiai, atsakingai ir iš jo gauti naudos. Kad nebekartotume  vaikystėje išmoktos netinkamos tiek mums, tiek aplinkiniems kenksmingos reakcijos – slopinti ar išsilieti ant kitų.

Kaip išreikšti tinkamai pykti ir gauti iš jo naudos  ?

  •  LEISKITE SAU IŠREIKŠTI PYKTĮ IR TRANSFORMUOKITE JĮ

    Leiskite sau pripažinti, kad pykstate. Priimkite šį jausmą, nustokite jį neigti ar slopinti. Pasistenkite jo neišlieti ant aplinkinių. Išeikite pabėgioti, pasportuoti, išrėkite lauke, užsidarykite kambaryje ir kalbėkites su pykščiu, dramatizuokite jį, išdidinkite, išpūskite. Išrašykite pyktį popieriaus lape kol pajusite palengvėjimą. Išmokite emocijų paleidimo būdų tokių kaip tapingas, paleidimas. Jei negalite pasinaudoti vienu iš šių būdų tiesiog pakvėpuokite giliai, nukreipkite dėmesį, prisiminkite ką gražaus, galite sau pasakyti, papyksiu gryžusi vakare po darbų. Nukeltas pyktis ,mano pastebėjimais, turi tendenciją praeiti, t.y pirminė  griausmingoji reakcija. Prisiminkite, kad jei išliesite pyktį ant kitų, nepasijusite geriau, veikiau priešingai.

    Jei leisite pykščiui būti, nesistengsite jo nuslopinti, jis praeis, o dramatizavimas galiausiai jį ir jo istoriją pavers juoku.

  • PAKLAUSKITE SAVĘS KODĖL PYKSTATE

    Būdami įskaudinti ar supykę, paklauskite savęs šių dalykų: ko norite, bet negaunate? Ko nenorite, bet gaunate? Ar pasakėte žmonėms, ko norite ir ar tai padarėte aiškiai bei meiliai, ar išvis žinote, ko norite ? Ar būdami įskaudinti leidžiate sau skaudulius išjausti, o gal stengdamiesi pabėgti nuo šio jausmo imate pykti? 

  • PAKLAUSKITE SAVĘS KĄ GALITE PADARYTI 

    Kai aiškiai įsivardinate kodėl pykstate,  daug aiškiau galite suprasti ko jūs iš tiesu norite ir ką galite padaryti, kad tai pasikeistų. Galbūt šis pyktis jums buvo įspėjamoji žinutė pranešanti, kad pagaliau metas pradėti rūpintis ir savo poreikiais, kuriuos pamiršote. Galbūt tai signalas, kad jūs vis dar gyvenate praeitimi, negalite pamiršti senų nuoskaudų ir atėjo metas atleisti, keistis.  

Leidę sau išreikšti pyktį, išmokę tai padaryti visiems saugiu būdu, galime pykščiu pasinaudoti kaip puikiu mūsų vidiniu vedliu, padedančiu teigiamai nukreipti gyvenimą. Fenomenas tas, kad jei įdėmiau pastebėtumėte savo pyktį, pamatytumėte, kad jei pradžioje pyktis jautėsi beviltiškas, neteisus, vėliau jis peraugo į kitą nusipelnymo ir vertumo stadiją. O šią vidinio kritiko dalį nedažnai galime išgirsti. Daug dažniau jis teigia, kad mes esame  nenusipelnę, nesate dar pakankamai geri. Šią energiją nukreipdami tinkamai, galime pasiekti puikių teigiamų dalykų savo gyvenime. 

Tad pripažinkime, priimkime, nusilenkime, padėkokite savo pykčiui, nes jis mums atnešė dovaną.  Jis mums parodo, kaip jaučiamės ten kur šiandien esame savo gyvenime ir išlaisvina iš trūkumo jausmo. Tai mūsų variklis.

O jei jaučiate, kad pykščio tapo per daug, per dažnai jūsų gyvenime, nebesusitvarkote, nesuprantate iš kur jis kylą, – neteiskite ir nesmerkite savęs. Vadinasi atėjo metas didiesiems gyvenimo pokyčiams. Neleiskite, kad pyktis užvaldytų jūsų gyvenimą, susargdintų. Pyktis turi polinkį stiprėti. Kuo dažniau pykstame, tuo pyktesni tampame. Išbandykite tai kas padėtų jums geriau suprasti save, prikeltų vėl gyvenimui, kaip antai Rasos Venckutės programą “ Džiaugiuosi savimi“, įsigykite emocijų paleidimo kursus, susiraskite psichologą, mokytoją. Meskite masėms pateiktą iliuziją, kad mes turime kentėti, nes už tai bus atlyginta. Visata visada yra mums draugiška, gera ir palanki. Tai ką mes jai duodame, tas sugrįžta mums atgal.

 

Kada jūs pykstate ? Kokiais būdais tai išreiškiate ? Ar visada suvokiate kada pykstate ?

Palikite prašau komentarus apačioje. Labai svarbi ir įdomi jūsų nuomonė, pastebėjimai.

Prenumeruok

Patiko šis įrašas? Užsakyk tinklaraščio prenumeratą ir naujausius įrašus gauk pirmas!

Komentarai