Kaip įveikti baimę, nerimą ar net panika

 Užvakar buvo kaip tik ta diena, kaip netikėtai pokalbis su bendraminčiais užkabino nerimo temą. Tai priminė tuos laikus, kada jo mano gyvenime buvo labai daug. Buvau tiesa pasakius,  jau atitrūkus nuo jo, bet 8442218981_40d0738177_bvakar aiškiai supratau, kad tai labai aktuali daugeliui tema. Prisimindama tuos laikus, noriu pasidalinti savais atradimais, kurie gali ir jums praversti vaduojantis iš jo.  

Kalbėdama apie nerimą,  kartu kalbėsiu ir apie paniką, nes ilgai trukęs nerimas tampa priežastimi panikai atsirasti.

Panika – tai labai stipri emocinė ir dažnai fizinė reakcija į tai kuo esame susirūpinę ar dėl ko baiminamės. Panika neištinka tuomet kaip ypatingai dėl kažko nerimaujate ar jaudinatės. Ji yra jau pasekmė  jus ilgą laiką kamavusio nerimo ar baimės.

Panikos priepuoliai gali sukelti rimtų fizinių negalavimų, tačiau bene svarbiausia yra tai, kad žmogus susidūręs su jais jaučiasi nepajėgus susidoroti su šia situacija. Žmogus tampa labai jautrus, susierzinęs, nuolat įsitempęs, sunkiai kontroliuoja emocijas,  tampa paralyžiuotas baimės. Tuomet jis negali nei priimti, nei imtis net paprasčiausių sprendimų. Jei paniką keliančių priežasčių nepašalinam, jos gali sukelti dideles emocines ir fizines pasėkmes.

Buvo atlikta daugybę tyrimu kaip meditacija gali padėti sumažinti nerimą. Mokėjimas atsipalaiduoti, suvokti nerimą keliančias mintis leidžia lengviau kontroliuoti nerimą, stresą ir vėliau iš to kylančią paniką.

Labai svarbu daug anksčiau nei atsiranda pirmi panikos priepuoliai imtis priemonių, kad galima būtų to išvengti. Reikia suprasti, kad panika yra kaip elektros iškrova, ilgą laiką kaupta įtampa ir stresas negali ilgai užsilaikyti kūne, todėl panika yra tos ilgai kauptos įtampos nuleidimas ar  kaip ugnikalio išsiveržimas.

Nerimo mažinimui yra daugybę būdų. Vieni atranda joga, kiti sportuoja, treti medituoja, kiti kvėpuoja, naudoja paleidimo, tapingo technikas.  Dar kiti derina ir vieną, ir kitą būdą. Svarbiausią atrasti jums labiausiai tinkamą ir tai daryti nuosekliai.

Galėčiau išskirti keletą būdų kaip galėtumetė sau padėti:

  • Kvėpavimas pirmas puikus būdas išmokti atsipalaiduoti. Atsisėdimas ar patogiai atsigulimas ir dėmesio sutelkimas į kvėpavimą leidžia nurimti ir atsipalaiduoti tiek kūnui, tiek protui. Kvėpavimas padeda pajusti buvimą čia ir dabar. Šioje akimirkoje nėra nei praeities, nei ateities. Jokių minčių, nuomonių, etikečių, pavadinimų, įsitikinimų. Nėra gėrio, nei blogio, nėra teisių, nei klystančių, nėra kaltų ir nekaltų, nėra lūkesčių, nusivylimų. Kai tuo tarpu nerimą keliančios mintys mus įsuka į praeities kadais nenusisekusius įvykių scenarijų suprojektuodamas visą tą pačią seką į ateitį. Tokiomis mintimis mes gyvename baimėje to kas gali nutikti. Priešlaikinė baimė, kad nepasiseks, nepavyks ar įvyks kažkas nepageidaujamo, užsiprognozavimas. Kvėpavimas, meditacija labai greitas būdas atgauti emocinės kontrolės  padėtį. Geriausių rezultatų galima pasiekti jei kasdien praktikuotume šią techniką.
  • Išsiaiškinti nerimą, baimę keliančias mintis. Daugelis klysta manydami, kad pabėgdami nuo savo baimės ar nerimą keliančių minčių jas įveiksime ar jos pačios kažkokiu būdu atsitrauks. Baimė, nerimas kaip vilkas, kuo labiau nuo jo bėgame tuo labiau jis mus vejasi. Bandymas sustabdyti mintis jas tik dar labiau pakursto ir nubloškia dar giliau į proto gniaužtus. Tad verčiau ne bėgti, o kalbėti, pažinti savo mintis keliančias baimę, nerimą. Trumpai sakant sau atsakyk kas gali nutikti pačio blogiausio? Protui reikia aiškumo, paaiškinimų, logikos. Žinojimas žymiai sumažina nerimo simptomus, leidžia lengviau įveikti baimę. Žinoma kartais būna, kad negalime surasti nerimo priežasties, todėl tam parverčia sekantis būdas. 
  • Išjauskite nerimą. Tai reiškia, kad sąmoningai pasistengti pajusti to jausmo jėga, kaip jis veikia, užvaldo kūną, kaip jis plinta, kada intensyvėja. Būti šio savo jausmo stebėtoju. Pamenu panikos metu leidimas sau išjausti kas vyksta su mano kūnu ir to jausmo stebėjimas leidžia atrasti labai reikšmingą suvokimą, – kylančio jausmo laikinumą. O nesipriešinimas ir leidimas jam reikštis, jam taip kaip sukilo taip ir praeiti. Asmeniškai šis būdas man buvo vienas iš sunkiausių.  Ne taip paprata peržengti prote tūnančio ego suvokimą, kad negaliu nieko sukontroliuoti ir pripažinti savo silpnumą, pažeidžiamumą.
  • Pažinkite savo jausmus užuot juos slopinę. Emocijų slopinimas prasideda ankstyvoje vaikystėje. Vaikai moka būti šioje akimirkoje, tačiau tėvai tą būna pamiršę ir vaikų norai būna neįgyvendinami. Maži pradedame jausti skausmą, iš jo pyktį, o jei jo dar neleido tėvai išreikšti, imame jį slopinti. Galiausiai tai tampa mūsų įpročiu, kurį taikome savo gyvenime ir taip užlopinami jausmai ima kauptis mūsų kūne. Tačiau nė vienas nesame geresni ar blogesni, visi kartais esame pikti, baikštūs, godūs, pavydime, kaltinam, manipuliuojam, įsižeidžiam, smerkiame, bijome pralaimėti, norime sėkmės, jaučiamės kalti, bijome nežinomybės, būname silpni, nemylimi, esame priklausomi vienas nuo kito, jaučiamės nesuprasti, norime pabėgti nuo skaumo, tad siekdami jo išvengti skaudiname kitus. Išmokimas visus šiuos jausmus atpažinti, nesmerkti ir pripažinti tiesiog faktą, padeda jų neslopinti, nekaupti, o sąmoningai nuo kylusio jausmo atsiriboti.  Suvokimas šio jausmo kaip praeities skausmo išdava, leidžia savęs nesmerkti, atleisti. Meilė sau šiame procese labai svarbi.

Kodėl mes taip bijome nerimo ar nenorime kalbėti apie savo baimes?

Viena iš priežasčių yra ta, kad panikos priepuoliai ir nerimas sukelia kontrolės praradimo jausmą. Mes manome, kad negalėsime sukontroliuoti situacijos, pasijuntame bejėgiais. O kaip galiu tokiu būti, jei esame suaugę ir dažnai tvirtai tikime, kad viską galime sukontroliuoti, įtakoti.

Meditacija gali mus išmokyti savistabos. Kasdien skirdami laiko savo kūno skanavimui, vis labiau suvokiant minties – jausmo seką, galite išmokti valdyti situacijas, reakcijas, atpažinti jausmus. Juk jei mes neturime savikontrolės,  tuomet mes  negalime kontroliuoti nieko.

Mokymąsis atsipalaiduoti,  sutelkiant dėmesį į nieką kitą tik į kvėpavimą užima daug disciplinos.  Kaip atsimenu prieš ketvertą metų kaip tai pradėjau, maniau kad tai neįveikiama užduotis. Šiandien džiaugiuosi, kad netapau meditacijos asė, bet kūnas išmoko labai greit atsipalaiduoti. Užtenka pakartoti kasdienį ritualą ir kūnas iškart ima atsipalaiduoti. Susikūrimas šio ritualo puiki priemonė nuimti dienos stresą, atsipalaiduoti ir užsitikrinti gerą miego ir poilsio kokybę. 

Laikui bėgant, kuo daugiau jūs skirsite laiko atsipalaidavimui, meditacijai, savistabai, savo jausmų pažinimui, tuo ramiau imsitės jaustis,  lengviau susidorosite su stresinėmis situacijomis ir priežasčių panikai rastis nebebus. Išlikimas ramiam leis adekvačiau vertinti situacijas, kontroliuoti savo mintis, emocijas ir taip greičiau išspręsti esamas situacijas, sunkumus.

Atraskite sau patinkantį atsipalaidavimo būdą ir padarykite jį savo kasdienio gyvenimo dalimi, taip sumažindami stresą ir nerimą, baimes kol jie dar nepavirto sproginėjančiais panikos priepuoliais!

Su atvira širdimi  🙂 ,

Lina

Prenumeruok

Patiko šis įrašas? Užsakyk tinklaraščio prenumeratą ir naujausius įrašus gauk pirmas!

Komentarai