Mintys iš Aurelijos dienoraščio…

 

2015 m.  spalio 10 diena.

22192333159_34f5fd32da_m

photo credit: what if via photopin (license)

Šiandien pirmas „oficialus“ susitikimas su Lina. Truputį keista, gal net nejauku – ką gali padėti man ši mergaičiukė, tinkanti man į dukras. Manau, kad ne aš viena kartais taip galvoja apie jaunus žmones. Kita vertus, juk aš pati nuolat kartoju, kad mano vaikai yra patys didžiausi mano mokytojai. Tad kuo skiriasi ši jauna moteris nuo mano sūnaus, kurio nuomonės visada įsiklausau ( gal ne visada darau, nes vis labiau ir labiau pasitikiu savimi).

Šiandien kalbėsime apie santykius. Mano problema labai paprasta ir tuo pačiu be galo sudėtinga. Milijonai dukterų visame pasaulyje labai myli savo mamas, bet negali pasigirti darniais santykiais. Gerai, jei tai tik išoriniai apsižodžiavimai, smulkūs konfliktėliai. Tačiau kur kas dažniau tai būna gilus konfliktas, kurio sekoje santykiai tarp dviejų artimiausių žmonių tampa kažkokie iškreipti. Motinos pačios to nenorėdamos žaloja savo dukterų gyvenimus, o šios tyliai kenčia ir verda gilia neapykanta, kuri išvirsta į depresijas, neurozes, nenusisekusius asmeninius gyvenimus, finansines bėdas, sveikatos sutrikimus. Bet nieko padaryti negali, nes bet kokie mėginimai iš šalies ką nors patarti atsiremia į galingą –„ Tu ką, juk tai mama, kaip galėčiau…….“. Viskas. Ratas užsidaro. Ir puikiai suprasdamos, kad niekur nuo šio ryšio nedingsi, dukros pasirenka pražūtingus scenarijus – iškelia į pirmą vietą mamą ( nes juk TAI MAMA), o vyras, vaikai tampa tik priedai, kurie kantriai ( arba ne) dalyvauja spektaklyje. Rezultatas – kenčia visi. Vienas gerai žinomas šeimyninių santykių konsultantas ( beje, remiasi Vedų šventraščiais ), tokiems atvejams davė vieną vienintelį patarimą – laikyti distanciją. Tik reti skambučiai, pasirūpinimas buitimi, pasiteiravimas ko dar reikėtų… Kai moteris įjungė savo „ Bet juk tai mama…“, psichologas neištvėrė ir suriko – „aš juk sakau – tik distancija, kito kelio nėra!“… O ką daryti, kai distancijos negali išlaikyti ir mama už sienos?

            Manau jau supratote, apie ką mes šiandien kalbėsime. Apie santykius su mama. Tikrai negaliu pasakoti čia visko, nes tai būtų negarbinga mamos atžvilgiu. Yra dalykų už kuriuos esu dėkinga ir jaučiu gilią atsakomybę. Stop. Būtinai reikės Linai priminti , kad norėčiau pasikalbėti apie atsakomybę. Kiek mes, kaip vaikai, turime jos prisiimti. Ar ne per dažnai ta atsakomybė sužlugdo vaikų gyvenimus, nes prisiimdami atsakomybę už senus tėvus mes įtraukiame visą savo šeimą į tuos santykius. Ir tuo pačiu dar prisiimame atsakomybę kaip elgiasi vyras ir vaikai su mano mama. Aš tik noriu pasakyti, kad labai dažnai nuo dviejų žmonių santykių kenčia kur kas didesnis ratas žmonių, nei galima įsivaizduoti… Moterys turėtų ypatingai atidžiai pasvarstyti, kokį modelį pasirinkti santykiuose su mama, kad nesugriautų savo šeimos.  

            Man patiko kalbėtis su Lina apie santykius. Nepastebimai, bet sakyčiau, labai profesionaliai, ji išsiklausinėjo apie mano emocijas, reakcijas į vieną ar kitą elgesio modelį, apie jausmus, kuriuos jaučiu po konfliktų. Nuostabiausia buvo tai, kad Lina daug ką perleido per save, tad visą laiką jaučiau, kad kalbu ne su „privalančiu“ klausytoju, o su žmogumi, kuriam mano problema yra labai gerai žinoma. Tas jausmas tikrai padėjo man labiau atsiverti. O bekalbant išgirdau daug dalykų, kurių pati viena nebūčiau išdrįsusi įvardinti. Tiesiog būtų įsijungęs tas „ Juk tai mama…..“.  

 Ar įmanoma padaryti mamą laiminga ir ar tai yra vaikų priedermė? Šiandien drąsiai galiu pasakyti, kad aklai sekdama kai kuriomis šventraščių dogmomis, nepasitarusi su tikrai išmanančiais žmonėmis, o svarbiausia – nepaklausius savo širdies (!) pridariau klaidų, kurios diena dienon įtakoja mano asmeninį gyvenimą, savijautą, dvasios ramybę. Neieškau kaltų, nes suvokiu, kad tai viso labo priimti sprendimai. Taigi, dar viena gyvenimo pamoka – priėmei sprendimą, tai ir esi atsakingas. Toliau jau tik supranti ar tas sprendimas buvo geras, padiktuotas iš vidaus, ar primestas iš išorės, padiktuotas kažkieno sukurtomis taisyklėmis ir normomis.

  …Pokalbio pabaigoje jaučiausi labai gerai. Nebuvo to sunkumo jausmo, kuris dažnai lydi, kai kalbama apie nemalonius dalykus. Lina puikiai parodė mano pačios susigalvotas teorijas, kad turi būti taip, o ne kitaip. Labai patiko dalis, kurioje kalbėjome apie tai, kaip reaguoju į vienokias ar kitokias situacijas – kai mane erzina kitas žmogus ( šiuo atveju mama), kai kitas žmogus atvirai bando išmušinėti iš manęs energiją ( energetinis vampyrizmas tarp artimų žmonių), kai pokalbis gresia atviru konfliktu. Patiko kai Lina paprastai parodė, kaip galima nesunkiai pakeisti pokalbį –„paspaudus ne tuos mygtukus“, prie kurių pripratęs konfliktiškas partneris. Viskas pasirodė ne taip sudėtinga, kaip mes įpratę manyti. Netgi pati situacija pokalbio metu nejučia transformavosi į viso labo eilinį išbandymą. Ačiū, Lina.

Ypatingai ačiū už rekomenduotą paprastą dvasinę praktiką – veiksminga 100% .

… P.S. Kai žmogus priima sprendimą keistis pats ( ne kitus, o save), matyt jam padeda Visata. Pamažu po pirmų pokalbių apie tai, ką norėčiau keisti savo gyvenime, tarsi kažkas pasiklausęs mūsų 🙂  pradėjo veikti. Matyt ir jis panoro dalyvauti tame projekte 🙂 .   Mažų žingsnelių srityje atsirado darbas, kuris labai padės tarpiniame etape, kai reikės pajamų numatytiems darbams. Santykiuose su mama – susipažinau su nuostabia moterimi iš Anykščių Svetlana, kuri jau kitokiu būdu, bet patvirtino tas tiesas, kurias išsigvildenome su Lina. Dar daugiau- sudalyvavau šeimos konsteliacijoje, po kurios man dar ir dar aiškiau pasimatė šaknys daugelio mano paklydimų ir tragedijų.

Dėkoju Dievui už viską, kas vyksta mano gyvenime. Mokausi leisti tekėti jam per mane ir leisti vykti viskam, kas turi įvykti. Mokausi priimti tai, kas duota. Mokausi priimti ištiestas pagalbos rankas. O jų daug! Apsižvalgykite aplinkui – kiek jų daug… 🙂 

Jei nors kiek įdomu – rašykite, komentuokite, diskutuokime. Tik iš anksto pranešu – nepriimu tuščios kritikos ir neigimo. O įžeidžiančius komentarus prašysiu Liną pašalinti.

Apkabinu su Meile visus

Aurelija

 

 

Patiko Aurelijos mintys? O gal kilo minčių ar įžvelgiate panašumų savo gyvenime? PADISKUTUOKIME 🙂

Prenumeruok

Patiko šis įrašas? Užsakyk tinklaraščio prenumeratą ir naujausius įrašus gauk pirmas!

Komentarai