Nežinau kaip jūs, bet manęs nei mokykloje, nei Universitete niekas nemokino kas yra sveiki dviejų žmonių santykiai. Kokia yra sveika riba kiek tu turi tuose santykiuose aukotis, kad neprarastum savęs, savigarbos, orumo. Retas ir kuris turime tėvus, kurie galėtų būti tinkami pavyzdžiai iš kurių galėtume 5892487393_b3c3a6572f_npasimokyti.

O stiprus meilės idealizavimo kultas visuomenėje  – serjalai, “romėjiškos“ istorijos gerokai iškreipia tikros meilės prasmę, verčia pervertinti ją. Tikėdami, kad vien meilės viskam užtenka, idealizuodami ją, mes pamirštame tokius dalykus kaip pagarbą, nuolankumą, supratimą, leidimą kitam žmogui augti,  įsipareigojimą prieš tuos žmones, kurie yra šalia mūsų.  Juk jei meilės viskam nugalėti užtektų ar šitiek daug žmonių šiandien skirtųsi, būtų įskaudinti ? Todėl noriu pasidalinti su Jumis klaidomis, kurias darome santykiuose.

Didžiausios santykių klaidos, kurias darome vieni su kitais:

1. IDEALIZAVIMAS  MEILĖS,  PARTNERIO 

Idealizuodami meilę, mes puoselėjame nerealistiškus lūkesčius kas yra meilė ir ką ji gali mums duoti. Mes susikuriame vaizdą, kad tas meilės objektas leis mus jaustis ypatingiems, padarys mus laimingais, tenkins mūsų poreikius, lūkesčius. Tarsi įvykdom susitarimą aš būsiu ir darysiu ko tau reikia, o tu – ko man reikia. Tikim, kad pasirinktas žmogus užpildys mūsų gyvenimo spragas, užgydys emocines žaizdas, užkaišys trūkumus, nesutarimus kuriuos nešiojame savo viduje.  

Praėjus kuriam laikui suprantame, kad tai kuo tikėjome ir vilėmės nepadėjo įveikti nei savo baimių, nepilnavetiškumo jausmo, o dar labiau paaštrino vidines neišspręstas problemas. Nesuprasdami to daugelis ima dėl tokios būsenos kaltinti kitą pusę, pykti, priekaištauti. Galiausiai meta vienus santykius nusivylę, kad negavo tikėto įvaizdžio ir ieško tos “meilės“ kituose santykiuose.

Labiau idealizuoti savo partnerius ir santykius linkę tie žmonės, kuriems vaikystėje tėvas, mama prilygo Dievui.  Po kažko idealizavimu slepiasi žmogaus silpnumas, jautimasis bejėgiu, kurį reikia nuolat globoti. Vaikystėje patirtą nesaugumo, silpnumo, nevertumo, beviltiškumo jausmus siekiama, kad kompensuotų partneris. Tokie žmonės yra narciziški ir stipriai susikoncentravę į tai ką išgyvena, kaip jaučiasi, jie jaučiasi pasaulio ašis, apie kuriuos turi suktis pasaulis.  Tas meilės bei sukurto įvaizdžio apie tai koks turi būti partneris idealizavimas niekaip nesisieja su realiuoju, tikruoju žmogumi esančiu šalia ir tai stipriai gadina, o ir visai sugadina santykius.

Jei tu kažką pamilai, tai nereiškia, kad tai bus tinkamas partneris ilgalaikiems santykiams. MEILĖ – emocinis procesas, o ar tinkami vienas kitam – loginis. 

Galime įsimylėti tą, kuris mums neleidžia jaustis gerai, netgi tą, su kuriuo jaučiamės dar blogesniais, negerbia mūsų arba tą, kuris gyveną ne patį darniausią gyvenimą ir  mus nuolat įtraukia ir stumia žemyn.

Galime įsimylėti ir tą, kuris turi visai kitokius gyvenime tikslus, ambicijas, vertybes, kuris vadovaujasi ir tiki visai kitais įsitikinimais, mato pasaulį visai kitokį nei jūs matote. 

Atrodo tai kvaila, bet mums tai nutinka.

Todėl kada žiurite į partnerį, jūs neturite vadovautis vien širdim, jūs turite klausytis ir proto. Tai nereiškia, kad nereikia jausti širdies plazdėjimo, bet turite įvertinti to asmens vertybes kaip jos sutampa su jūsų, ar žodžiai dera su to žmogaus veiksmais. Nes jei nesutaps jūsų pasaulėžiūra, tai nebus pats geriausiai praleistas laikas kartu.

2. MANOME, KAD MEILĖ  IŠSPRĘS  SANTYKIŲ PROBLEMAS

Jei pradžioje kilo konfliktinių situacijų, kurių nesprendėte, naivu tikėtis, kad meilė viską apeis. Praėjus emocijom mes galime save apgaudinėti, kad viskas yra vėl gerai, bet visi suprantame, kad neišspręstos problemos nepraeina, o tik kaupiasi ir gilėja.

Svarbu ir tai, kad į santykius mes atsinešame ir emocinį praeities, vaikystės bagažą, todėl į kiekvienus naujus santykius mes perkeliame neišspręstas savo praėjusių santykių, tėvų problemas, situacijas. Partneris kitas, tačiau jam projektuosime visas skaudulius, žaizdas.  Iš to gimsta posakis “prikaišioma dėl būtų ir nebūtų nuodėmių“. 

Rašytojas, dvasios mokytojas Eckhart Tolle šią situaciją aiškina skausmo kūno pasireiškimu. Kol pora draugauja jis snaudžia, o  susituokus jis dėl nepateisintų lūkesčių ima reikštis. Nėra nė vieno, kuris jo neturėtų, tačiau daug lengviau kaip skausmo kūnas yra mažesnis ar žmogus sąmoningai dirba su savimi, atpažindamas skausmą keliančias situacijas ir sąmoningai pasirinkdamas  kitas reakcijas į jas. 

Todėl didelę pamoką, kurią iš savo santykių gavau – kol jūs tame meilės jausme jausitės pakankamai gerai nei realios santykių problemos, tol nebūsite linkę spręsti santykių problemų.  Emocijos kaip atrakcijonų kalneliai bus svaiginančios,  kalneliai darysis vis aukštesni, bet jei nebus stipraus pamato po kojom, vieną dieną ateis potvynis ir viską nuplaus be gailesčio.

3. PER DAUG AUKOJATĖS SANTYKIUOSE

Meilėje nevisada verta aukoti save. Pirmiausia reikia pasirūpinti savimi, kad galėtum vėliau pasirūpinti ir kitu. Tačiau mes dažnai pamirštame savęs paklausti ką mes galime aukoti ir kiek, ir ar tai yra to verta.

Žinoma, visai normalu mylinčiuose santykiuose kartais aukoti savo norus, poreikius, laiką ir tai tiesa pasakius augina, stiprina santykius. Tačiau, jei turite aukoti savo orumą, savigarbą, kūną, siekius, gyvenimo tikslus vien dėl to kito, tai jau tampa problematiška. Mylintys santykiai turėtų papildyti jūsų asmenybę, o ne pakeisti, pakenkti jai.  O jei mes toleruojame nepagarbų, žeidžianti elgesį, jaučiamės nuolat kito verčiami kažką daryti, mes leidžiame mūsų meilei niokoti mus kaip asmenybę.

Įdomiausia tai, kad mes dažnai leidžiamės, kad partneris elgtųsi su mumis taip, kaip neleistume elgtis jokiam savo draugui ir  mes sugebame pateisinti tai dengdamiesi meile.

 4. NEPASAKOME TIESIOGIAI APIE SAVO NORUS, JAUSMUS

Vietoj to, kad pasakytume, kas mums nepatinka, ko norėtume, mes  mėtomės užuominom, manydami, kad kitas anot mūsų, pats susipras ir nuspės ko mums reikia.  Baimė išsakyti savo norus, jausmus byloja apie tai, kad mes jaučiamės nejaukiai atvirai kalbėti apie savo būsenas, norus. Nesijaučiame saugūs su partneriu, kad  jis mūsų neteis, nepasmerks, nekaltins, negėdins, nežarstys patarimų. Išsakyti savo norus labai svarbu, bet vėlgi nereikia tikėtis, kad kitas turi būtinai juos išpildyti ar yra įpareigotas tai padaryti. 

5. KALTINAME VIENAS KITĄ DĖL PRAEITIES KLAIDŲ

Kodėl taip elgiamės? Nes apkaltindami kitą, primindami praeities klaidas norime pateisinti dabartinį savo elgesį, situaciją manipuliuodami kaltės jausmu. Vietoj to, kad sutelktume dėmesį, energiją į situacijos sprendimą, mes švaistome energiją kaltinimams. Kuo ilgiau įrodinėjame savo teisumą, tuo labiau tolstame vienas nuo kito.   Jei pasirinkote būti su tokiu žmogumi, tai reiškia priimate ir visą prieš tai jo buvusį elgesį, o jei nesutinkate, reiškia jūs jo nepriimate tokio koks yra. Todėl jei šiandien jus kažkas erzina tai spręskite dabar, o ne po metų. 

6. SUREIKŠMINAME MUMS IŠSAKYTĄ KRITIKĄ

Vienas kito išsakytą kritiką, skundą  priimame kaip grėsmę visiems santykiams. Pavyzdžiui jei būnate kartais nedėmesingas tai nesako, kad tu esi šiandien kažkoks abejingas, nedėmesingas man,  bet suabsoliutina ir teigia, kad tu nuolat elgiesi su manim šaltai, esi dėmesingas. Toks emocinis šantažas šaldo santykius.  Tai nereiškia, kad nereikia išsakyti neigiamų jausmų, bet esmė kaip tai pasakoma.  Jei taip reaguojame tai verčia kitą kartą slopinti tikruosus jausmus, mintis, kas veda prie nepasitikėjimo ir manipuliavimo.

Mes esame tik žmonės. Netobuli ir yra  normalu nusiminti dėl kažkokio partnerio elgesio. Tai ką žmogus padarė, pasakė ir meilė ne tie patys dalykai. Vieni galime jaustis labiau įsipareigoję, nors mums gali daugybę dalykų nepatikti kitame. Kiti galime pykti ir jaustis blogai dėl menkiausio kito  trūkumo. Tokie žmonės nesąmoningai mano – tai, ką padarei ar pasakei praeityje arba ko nepadarei ir nepasakei, dabar trukdo man būti ramiam ir laimingam. Arba tai, ką tu dabar darai ar ko nedarai dabar trukdo man būti ramiam ir laimingam.Tu turi padaryti tą ir aną, kad aš pasijusčiau laimingas ir ramus. Piktinuosi, kad nepadarei. Gal mano  pasipiktinimas privers tave pajudėti. Jei abu partneriai negali atsiliepti į vienas kito nusiskundimą, be kritikos, teisimo, be šantažo  tai galiausiai sugriauna santykius.

 7. KALTINAME KITĄ DĖL PATIRIAMŲ EMOCIJŲ

Tarkime kažkuris iš partnerių turėjo “nekokią“ dieną. Kitas partneris tą dieną ir nebuvo jam super dėmesingas, paslaugus, todėl apkaltinom jį nejautrumu. 

Kaltinimas kito dėl savo patiriamų emocijų yra savanaudiškumo pavyzdys, išplaukiantis iš to, kad patys nesate sau nusistatę ribų, kiek galime ko daryti, kiek ne. Kaip partneris turi jaustis atsakingas  už tai kaip jūs jaučiatės, visuomet atsiras netiesioginių priklausomųjų, kurie gali įtakoti tą jo “blogą“ būseną. Kaip antai sugalvosite staiga pakeisti planus, apsigalvoti ir pakeisti nuomonę dėl kažko, bet kas. Tokie nusiminimai, kitą partnerį nuolat vers jaustis  įsitempusi.

Tų trukdytojų, kurie  veiks gyvenimą  atsiras nuolat, bet tai nereiškia, kad viskas turi vykti kaip jūs norite. Jei jums sunki diena jūs galite tikėtis, kad jus paguostų, galite paprašyti apie tai, bet negalite tikėtis, kad partneris turi nuolat “sergėti“ jūsų emocinę būseną. Taip elgiantis, kitas  gali tapti susierzinusiu, nes jūs imate ignoruoti ir jo norus  bei jausmus.

Niekas kitas, tik jūs pats turite  prisimti, tapti atsakingu už savo jausmus ir patiriamas emocijas. Didelis skirtumas yra tarp to kada esi parama partneriui,  o kada turi gaudyti kiekvieną emociją. Bet kuri auka turėtu būti savo noru, o ne  iš baimės, kad turiu patenkinti būtinai kito lūkesčius. Kaip partneriai nuolat kaltina vienas kitą dėl patiriamų jausmų, su laiku tai priverčia juos slėpti savo tikruosius jausmus ir manipuliuoti vienas kitu.

Jei šiandien “išlipai iš lovos ne ta koją“, tai nėra kito kaltė. Verčiau užduok sau klausimą kas verčia tave taip jaustis ? Ieškok atsakymų savyje. Kodėl tau šiandien liūdna, pykta…? Gal pats kažką ne taip darai?

8.  PAVYDĄ LAIKOME MEILĖS IŠRAIŠKA

Santykiuose dažnai laikoma, kad pavydas tai stiprios meilės išraiška. Tačiau pavydas niekas kitas kaip  ego noras turėti kitą žmogų savo valdžioje ir nesveikas prisirišimas prie jo. Tokia meilė per vieną akimirka gali virsti neapykanta ir ji neturi nieko bendro su tikra meile. 

Tai byloja apie stiprų nepasitikėjimą tuo žmogumi  ir nevertumą jo kaip partnerio.  Galiausiai pavydas atšaldo santykius ir stumia žmogų nuo savęs. 

9. SANTYKIŲ PROBLEMAS KOMPENSUOJAME PIRKINIAIS

Vietot to, kad spręstume santykių problemas mes  įsigyjame kažką naujo. Dažnai poros vietoj to, kad spręstų santykių problemas remontuojasi butus, namus, perka keliones, daiktus, kad pasijaustu kažkiek geriau būdami kartu.

Kodėl tai nesprendžia problemos?

Todėl, kad kaip pavyzdžiui moteris pasijaučia nusiminus, vyras dažniausiai norėdamas pradžiuginti perka moteriai kažką gražaus.  Su laiku nesąmoningai moteriai tai gali būti  paskaitą vėl jaustis nusiminusiai.  Vyrui nebelieka jokios atsakomybės taisyti santykių. Tuomet vyrai nesprendžia santykiuos problemų, o “dirba“.  Aš tikrai nieko prieš prieš gražius daiktus, tačiau nespręskite problemų pirkiniais. Verčiau susėskite ir kalbėkitės, bendraukite, diskutuokite, atsiverkite, išgirskite.

 

Meilė idomi, unikali patirtis gyvenime. Nepaisant amžiaus mes galime įsimylėti įvairių žmonių savo gyvenime. Vieni  mums tinka labiau, kiti mažiau. Tačiau kaip ir bet kokia kita gyvenimo patirtis ji negali žaloti, atimti mūsų savitumo, unikalumo, savigarbos. Nes kada prarasime patys save, prarasime ir meilę.

Kartais geriausia išeitis tiesiog užbaigti santykius, taip suteikiant naudos abiem pusėm kol jie netapo visai žalingais.  O kartais santykių krizės tampa  kaip tik dideliu postumiu sau ir partneriui aiškiau nusibrėžti ribas, mokintis kartu, augti.

Atminkite, kad jūs pilnai galėsite džiaugtis meile tik tada, kaip jums  kažkas bus daug svarbiau gyvenime nei meilė. O santykiuose norėsite ne keisti vienas kitą,  bet papildyti. Kito netobulumas jūsų neerzins, bet atvirkščiai žavės.

 

Prenumeruok

Patiko šis įrašas? Užsakyk tinklaraščio prenumeratą ir naujausius įrašus gauk pirmas!

Komentarai