Energetinės “uodegos”

Visai nesenai, gal prieš kokius tris mėnesius aptikau labai įdomų dalyką, pavadinsiu jį  – energetinės „uodegos“.

Yra kažkoks darbas, kurio mes nepadarome, nors kaip ir patys pažadėjom, kad padarysime. Nekalbu apie darbus, kuriuos mums užkrauna kiti žmonės tikėdamiesi iš mūsų rezultatų. Šiandien kalbu tik apie tai, ką mes patys esame pasižadėję sau ir kitiems, savo noru, niekieno neverčiami.  (daugiau…)

Hm … Skamba vos ne kaip iš Sinelnikovo knygos. Bet šiandien norėčiau kalbėti ne pagal knygas, o dalintis savo patirtimi. Kodėl apie ketinimus? Viskas labai paprasta. Tą dieną, kai mes su Lina sutarėme padaryti šį projektą, tą dieną aš savyje, o paskui ir ant popieriaus lapo labai aiškiai išreiškiau ketinimą keistis ir keisti savo gyvenimą.

Vienas ketinimų blokas – santykiai. Kitas – darbas arba mėgstama veikla. Ir realiai jau šiandien galiu pasigirti rezultatais – viskas pajudėjo. Gal kažkas pajudėjo ne taip kaip planavau (čia iš serijos žmogus planuoja, Dievas juokaisi :-)), bet kad gyvenime prasidėjo pokyčiai – faktas. (daugiau…)

2015 m.  spalio 10 diena.

Šiandien pirmas „oficialus“ susitikimas su Lina. Truputį keista, gal net nejauku – ką gali padėti man ši mergaičiukė, tinkanti man į dukras. Manau, kad ne aš viena kartais taip galvoja apie jaunus žmones. Kita vertus, juk aš pati nuolat kartoju, kad mano vaikai yra patys didžiausi mano mokytojai. Tad kuo skiriasi ši jauna moteris nuo mano sūnaus, kurio nuomonės visada įsiklausau ( gal ne visada darau, nes vis labiau ir labiau pasitikiu savimi). (daugiau…)

Tęsinys…

2015 m.  rugsėjo pradžia

Paprašiau, kad į sodybą atvažiuotų Lina su Renata. Mintyse jau suregztas planas. Beliko įkalbinti dvi drauges sudalyvauti projekte, kurį vėliau pavadinsime „ Ir tu gali…“.

Dieve, koks malonumas išsitiesus ant vis dar šiltos rudeniškos pievos plepėti su širdžiai mielais žmogučiais! Tokiomis akimirkomis supranti kad gyvenimas mums taip dažnai dovanoja va tokias ramaus džiugesio minutes ir taip lygiai dažnai mes jų net nepastebime, neįvertiname, nemokame pasidžiaugti smulkmenomis. Aš to mokausi. Nuoširdžiai. (daugiau…)

2015 m. rugpjūčio pabaiga

 Rašau dienoraštį atgaline data, tarsi norėdama sugrįžti į tą akimirką, kai kilo mintis paprašyti pagalbos. Paskutiniai mano gyvenimo metai teka ramiai ir vis dažniau pajaučiu, kad buvimas komforto zonoje įtraukia į sunkiai nusakomą ritmą ( arba jo nebuvimą).  Kai praeina diena, o tu net negali pasakyti ką nuveikei, kokios mintys aplankė, ką naujo patyrei. Nesakau, kad tokia būsena man visai nepatinka, bet besikartojantis nerimo ir vidinio nepasitenkinimo jausmas tarsi lakmuso popierėlis parodo, kad atėjo laikas pokyčiams.

(daugiau…)